Kaltanėnų ugdymo ir turizmo centras

Paskutiniai atnaujinimai

Per mėnesį:
    Veikla
    Rudens ir žiemos stovyklos 2017

Mes Facebook'e

Kontaktai

Biudžetinė įstaiga
Mokyklos g. 17, Kaltanėnų mstl. 18239 Švenčionių r.
Tel. (8 387) 44 368
Įstaigos kodas 190507837
El.p. kaltanenu.utc@gmail.com

Žiūrėti didelį vaizdą

Darbo laikas:
I – V 7.00 – 20.00
VI - VII 13.00 – 20.00

Klientams pageidaujant, darbo laikas gali būti pratęstas (mob. tel. 8 615 57 534)

play-icon Naujienos play-icon Kovo 11-oji paminėta Labanore

Kovo 11-oji paminėta Labanore

Šie bei ateinantys metai itin reikšmingi tiek šalies, tiek mūsų rajono gyvenime: Labanoro girios apsuptyje prisiglaudęs Labanoro miestelis paskelbtas 2017 m. mažąja Lietuvos kultūros sostine, taip pat šie metai - Piliakalnių bei Tautinio kostiumo metai, o ateinančiais metais minėsime Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio jubiliejų. Atkreipdamas visuomenės dėmesį į šiuos visai tautai ir mūsų kraštui svarbius įvykius, Švenčionių r. Kaltanėnų ugdymo ir turizmo centras (toliau – Centras) š. m. kovo 9 d. organizavo pažintinį renginį ,,Ką pilkapiai mena“, skirtą Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienai paminėti (be to, šis renginys, kaip ir kiti du šiais metais Labanore įvykę renginiai, organizuotas įgyvendinant renginių planą ,,Labanoras – 2017 mažoji Lietuvos kultūros sostinė“). 

Kovo 11-ajai atminti skirtame renginyje šįsyk dalyvavo įvairaus amžiaus Švenčionių rajono visuomenės atstovai: Švenčionių Zigmo Žemaičio gimnazijos 2-3 klasių mokiniai, lankantys jaunųjų pasieniečių būrelį, Trečiojo amžiaus universiteto Politologijos ir krašto istorijos fakulteto Reškutėnų grupės nariai, Labanoro seniūnijos atstovai, saugomų teritorijų specialistai, kiti dalyviai. Beje, gimnazistams šis renginys prasidėjo nuo apsilankymo Švenčionių r. Kaltanėnų ugdymo ir turizmo centre: čia jie susipažino su atnaujintomis vidaus patalpomis, aplinka, organizuojamų veiklų įvairove, kurias mokiniams pristatė šios įstaigos direktorius Kęstutis Lisauskas. Taip pat reikėtų paminėti, kad Centro veiklose ypatingas dėmesys skiriamas neformaliam mokinių ugdymui, todėl apie pažintinės veiklos renginių pasiūlą bei įgytą patirtį atvykusiems gimnazistams papasakojo metodininkė Danutė Rastenienė. Susipažinę su Centru mokiniai išvyko į Labanoro regioninio parko (toliau – RP) lankytojų centrą, kur pratęsta pažintinio renginio programa: čia susirinkę renginio dalyviai apsilankė ekspozicijoje ,,Didžiosios girios glėbyje“, kurią jiems pristatė Labanoro RP vyr. specialistė Gintarė Grašytė. Vėliau, visiems renginio dalyviams sugrįžus į konferencijų salę, prasidėjo pagrindinė šventinės programos dalis: pradžioje nuskambėjo eilės ir pasveikinimas minint 27-ąsias Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo – 1990 metų Kovo 11-osios – metines, taip pat renginio dalyviai pakviesti aktyviai dalyvauti šalies mastu vykusioje pilietinėje iniciatyvoje „Gyvasis tautos žiedas“, kurią susirinkusiesiems pristatė Centro soc. pedagogė Asta Galatiltienė. Prasmingos šventės proga susirinkusiuosius pasveikino renginio organizatoriaus - Švenčionių r. Kaltanėnų ugdymo ir turizmo centro - direktorius Kęstutis Lisauskas. Jis, akcentuodamas 2017-uosius - Piliakalnių metus, pristatė Centro vykdomą projektą ,,Keliaukime po Aukštaitijos kraštą. Švenčionių žemės piliakalniai“ (pažintiniai žygiai dviračiais ir pėsčiomis), pakviesdamas renginio dalyvius, ypač jaunąją kartą, parodyti iniciatyvą bei prisijungti prie suplanuotų projekto veiklų įgyvendinimo. Pasisakydamas Centro direktorius paminėjo ir pasidžiaugė visais minėtame projekte sutikusiais dalyvauti partneriais: Labanoro seniūnija, Švenčionių rajono švietimo pagalbos tarnyba, Nalšios muziejaus Reškutėnų filialu, VSAT Švenčionių pasienio užkarda, Sirvėtos, Labanoro ir Asvejos regioniniais parkais – bendradarbiaujant tarpusavyje bus stengiamasi šiais metais atkreipti visuomenės bei už kultūros paveldo objektų išsaugojimą atsakingų institucijų dėmesį į Švenčionių krašto piliakalnius, jų prieinamumą lankytojams ir pan.

Pamažu įsibėgėjus renginiui, šventinę nuotaiką dar labiau pakylėjo visuomeninės organizacijos ,,Reškutėnų bendruomenės centras“ pirmininkė Janė Petkūnienė ir kiti Reškutėnų folkloro ansamblio nariai, kurie į svečius atvyko su lauktuvėmis: padovanojo keletą, ypač vyresniajai kartai gerai žinomų, savo atliekamo repertuaro (patriotinės tematikos) dainų bei įteikė mielinius pyragus, iškeptus ne kur kitur, o Reškutėnų tradicinių amatų kulinarinio paveldo salės krosnyje. Pristačiusi savo bendruomenę bei jos šviesuolius, J. Petkūnienė susirinkusiuosius svetingai pakvietė užsukti į Reškutėnų tradicinių amatų centrą bei paragino artimiau susipažinti su jo veiklomis. Toliau jaudinančių prisiminimų akimirkomis apie lietuvių tautos vienybę dramatiškų istorinių įvykių akivaizdoje pasidalino Nalšios muziejaus Reškutėnų filialo muziejininkė, ilgametė kraštotyrininkė Viktorija Lapėnienė. Susiedama su pagrindine šventinio renginio tema ji prisiminė ir vieną įdomią bei linksmą istoriją: prieš keletą dešimtmečių archeologų vykdytus kasinėjimus Reškutėnų apylinkėse, Žemaitiškės pievose, kai visai atsitiktinai buvo atrastas Reškutėnų piliakalnis (Galo kalnas, Liepkalnis). Po šios renginio viešnios pasisakymo susirinkusiuosius pasveikinti suskubo ir Švenčionių rajono švietimo pagalbos direktorė Elena Kadzevičienė, kuri pasidžiaugė Švenčionių krašto labui besidarbuojančių žmonių motyvacija bei aktyvumu turiningai minint mūsų tautai svarbias istorines datas bei išsakė mintį apie pačios patirtą džiaugsmą teigdama, kad bet kuriam žmogui verta ir prasminga pasidalinti šiuo gražiu jausmu su kitais - tuomet džiaugsmas padidėja kelissyk. Taip pat buvusi ilgametė istorijos mokytoja E. Kadzevičienė aptarė piliakalnių, gilioje senovėje atlikdavusių dabartinių pasienio užkardų funkciją, svarbą pasidžiaugdama, kad šiame renginyje dalyvauja ne tik jaunųjų pasieniečių būrelio nariai, bet ir brandaus amžiaus sulaukę visuomenės atstovai, taip įrodydami, kad yra neabejingi gimtojo krašto praeičiai. 

Po svečių pasisakymų į susirinkusius dalyvius kreipėsi Labanoro krašto atstovas - seniūnas Vincas Jusys, kuris, kaip įprasta, ne tik pristatė būsimus metų renginius ,,Labanoras - 2017 metų mažoji Lietuvos kultūros sostinė“, bet ir pasidžiaugė visai neseniai gautu padėkos raštu bei laimėtu prizu: mat Labanoro krašto komanda š. m. kovo 4 d. dalyvavo Priekulėje (vienoje iš 10-ies paskelbtų 2017 m. mažųjų kultūros sostinių – aut. pastaba) vykusiose šiupinio virimo varžybose (beje, jose rungėsi 7 Lietuvos mažųjų kultūros sostinių komandos), kur Labanoro komandai nusišypsojo sėkmė ir ji laimėjo vertingą prizą – namų kiną. Be to, vaišingumo nestokojantis V. Jusys renginio dalyviams atskleidė paslaptį, kad šventei besibaigiant visi be išimties galės paragauti gardžiojo Labanoro šiupinio ir įsitikinti, kad Labanoro krašto šeimininkės tikrai vertos pagyrimo... Taip pat Labanoro seniūnas tiek mokinius atlydėjusiai Švenčionių Zigmo Žemaičio gimnazijos istorijos mokytojai Loretai Chaleckienei, tiek kitiems pasisakiusiems renginio svečiams nepamiršo įteikti proginių medalių, kurių vienoje pusėje išspaustas Labanoro seniūnijos pavadinimas bei herbas, kitoje - Labanoro bažnyčia ir užrašas ,,2017 - Mažoji kultūros sostinė“.

Pasidalinus mintimis apie Kovo 11-osios šventę, prisiminus skaudžius ir reikšmingus mūsų tautai praeities įvykius bei jų atgarsius šiandienos gyvenime, toliau pokalbiai bei pasisakymai koncentravosi ties pagrindine pažintinio renginio tema – piliakalniais. Parengtą skaitmeninį pristatymą ,,Švenčionių žemės piliakalniai“ (iš viso mūsų rajone užregistruoti net 28 piliakalniai) ir Sirvėtos RP piliakalnius (daugiausiai dėmesio skiriant įspūdingam ir lankytojams puikiai pritaikytam Kačėniškės piliakalniui), jų dabartinę būklę pristatė šio parko vyr. specialistas Marius Semaška. Po to jau kitos saugomos teritorijos kultūros paveldo objektus (beje, tik vienas iš penkių Labanoro RP esančių piliakalnių yra Švenčionių rajone) aptarė Labanoro RP vyr. specialistas Žydrius Mukulys. Pasisakydamas jis pasidalino netgi viena abejone dėl Budrių piliakalnio, kaip kultūros paminklo, statuso – pasak tam tikrų šaltinių, kurie nurodo, kad archeologinių kasinėjimų metu šiame Peršokšnų ežero pusiasalyje esančiame piliakalnyje, skirtingai negu minėto ežero salose, jokių pilies egzistavimą įrodančių radinių nerasta, todėl atsakingiems specialistams užminta nemenka mįslė: gali taip nutikti, kad ateityje paaiškės, jog šis registruotas kultūros paveldo paminklas tėra paprasčiausia kalva. Po tokio šiek tiek suintrigavusio Labanoro RP vyr. specialisto pranešimo jau trečio regioninio parko – Asvejos - kultūros paveldą pristatė šio parko specialistė informacijai Laura Leškevičiūtė, akcentuodama, kad archeologinis paveldas sudaro pagrindinę šiuo metu išaiškintų ir saugomų Asvejos RP kultūros vertybių dalį, bei paminėdama, jog iš keturių šioje saugomoje teritorijoje esančių piliakalnių (II–I tūkstantmetis prieš Kr.), geriausiai ištyrinėta Dubingių piliavietė, esanti ilgiausio Lietuvos ežero (Asvejos (Dubingių)) saloje (beje, šis pažintinis objektas pritaikytas lankymui, taip pat yra įrengta Radvilų rūmų fragmentų ekspozicija), kurią aplankyti kviečiami visi žingeidūs keliautojai (tarp kitko, būtina paminėti, kad L. Leškevičiūtė Dubingių piliavietėje veda iš tiesų įdomias bei turiningas ekskursijas bei organizuoja pažintinius žygius po Asvejos RP – aut. pastaba). 

Pasibaigus gretimai esančių regioninių parkų (visų šių saugomų teritorijų dalis driekiasi Švenčionių rajono ribose) piliakalnių pristatymui, Centro direktorius K. Lisauskas susirinkusiuosius pakvietė prie saldžių vaišių stalo: o čia akį traukė didžiulis šventinis tortas su užrašu ,,2017-ieji – Piliakalnių metai“, papuoštas kelių Švenčionių rajono piliakalnių atvaizdais, ir VO ,,Reškutėnų bendruomenės centras“ įteiktas naminis pyragas. Prieš pradedant pažintinę ekskursiją po Labanoro miestelį, kuriai vadovavo Labanoro seniūnas V. Jusys, vėl prisimintas dalyvavimas pilietinėje akcijoje, todėl šventinio renginio organizatoriai kiekvienam dalyviui įteikė po nedidelę Lietuvos valstybės vėliavėlę. Be to, renginio dalyviams buvo įteikti ir informaciniai projekto ,,Keliaukime po Aukštaitijos kraštą. Švenčionių žemės piliakalniai“ lankstinukai su žemėlapiu, kuriame pažymėti visi Švenčionių rajone užregistruoti piliakalniai. Trispalve atributika nešini renginio dalyviai akimirkai stabtelėjo priešais Labanoro Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčią - taip įamžino Kovo 11-osios renginį, po to apsilankė bažnyčioje, šalia jos rymančioje senojoje varpinėje, parapijos namuose ir juose įkurtame muziejuje: apžiūrėdami šiuos objektus renginio dalyviai, o ypač vyresnioji karta, domėjosi žymiausiųjų Labanoro miestelio statinių bei pačios bažnyčios istorija ir pan. Vėliau visi darniai pasuko Labanoro ežero stovyklavietės link: čia prie didžiulio maloniu aromatu nosį kutenančio katilo ir ne ką mažesnės keptuvės sukinėjosi Labanoro kaimo bendruomenės ,,Atgaiva“ atstovai bei Kaltanėnų ugdymo ir turizmo centro darbuotojos, todėl visi renginio dalyviai galėjo mėgautis Labanoro šiupiniu bei keptais žirniais su lašinukais. Pasišnekučiavę, artimiau susipažinę kelių Švenčionių rajono bendruomenių atstovai nenoriai skirstėsi šventinio renginio atomazgą palydėdami vėl su daina. 

Renginio organizatorius – Švenčionių r. Kaltanėnų ugdymo ir turizmo centras – dėkoja visiems renginio dalyviams (mokiniams, svečiams, partneriams) už aktyvumą ir pagalbą tikėdamiesi, kad tolimesnės pradėto vykdyti projekto ,,Keliaukime po Aukštaitijos kraštą. Švenčionių žemės piliakalniai“ (pažintiniai žygiai dviračiais ir pėsčiomis) veiklos įgaus vis didesnį pagreitį, o dirbdami kartu ne tik artimiau pažinsime savo kraštą, bet ir greičiau surasime būdų, kaip kurti vis patrauklesnį jo vaizdą atvykstantiems lankytojams.

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                           

Paskutinis svetainės atnaujinimas: 2017-10-25, Paskutinis puslapio atnaujinimas: 2017-03-16